kudabintis

kudãbintis (-ytis), -inasi, -inosi gėdytis, drovėtis, nedrįsti, varžytis: Aš kudãbinuosi svečiuose valgyt Pns. Prie svetimo žmogaus ji kudãbinasi kalbėt Lš. Kokis iš jo bernas, kad kudãbinas mergų! Vlk. Žinai, jauna mergaitė, kudãbinas prieg vyrų Nmn. Jis ateitų, bet mano tėvo kudabinas Lp. Sveteli, valgyk, neskudãbyk Lp. ║ vengti, saugotis, pribijoti: Tu jo kudãbykis, ba jis negeras žmogus Lš. Dėlto ji, kap mane regi, tai kudãbinas imt malkos nuog skiedryno Rtn.